12/30/2011

bubbles

Kažkiek juokinga, kai savaitę planuoji pasitikti Naujuosius Vilniuje (mano miestas oficialiai išmiręs), o likus porai dienų supranti, kad važiuotum tik iš reikalo, nes iš tiesų tai visai to nenori. Kokio velnio? Pavargau. Bus nuotaika lėbavimams, bus ir lėbavimai, o dabar tenoriu pasigaminti ką nors skanaus, prisisiųsti gerų filmų, susimaišyti kokteilių, prisidegti žvakių ir su BFF sukritus į lovą mėgautis gyvenimu, kalbėti apie viską iš eilės iki aštuonių ryto, o kitą dieną slankioti po namus su pižamomis, gurkšnojant šampaną all day long. Gal pasenau? Tikiuosi, kad pagaliau pajausiu, ką reiškia atostogos, nes ruoštis egzaminams visiškai neišeina, o nieko neveikimas labai jau slegia (kažkurią naktį sapnavau, kaip atsisveikinau su draugais, skrendančiais į Kiniją, o pati likau, nes neišlaikiau egzamino - mano sąžinė visada randa būdą kirbinti giliausias mano pasąmonės daleles). Ir išvis, buvimas namie kažkoks ne toks, kažkas kitaip, nors tikrai nežinau kas. Labai tikiuosi, kad viskas ilgainiui grįš į vėžes, o Jums, brangieji, smagių Naujųjų metų sutikimo ir gerų ateinančių metų.

;*

12/19/2011

winter fairytale

On my way to the airport there were some beautiful, but unexpected issues, to which British people aren't prepared:



I was stuck in the bus in the middle of nowhere, because we couldn't move! It scared the hell out of me, I really didn't want to miss the flight. After an hour we started moving slowly, I jumped off at Manchester to save some time, went straight to Liverpool, then switched coaches again and went to the airport.. Yay, I was on time!



Some time later I was on my way, listening to loud loud music and thinking about home:




After 13 chapters of Harry Potter I landed in Riga and saw wide smiles of the beloved ones. In no time I was in my old room, which seemed even cozier than I remember.


12/12/2011

one of my presents!


I have that name for a reason!:)) Someone thought I deserve a whole huge gingerbread house, just like in the fairytale...

the place to be

Kad jūs žinotumėt, kaip aš vakar atsigavau! Praleidau vieną nerealiausių vakarų gyvenime, dievaži, dar šiandien visur vaikštau su šypsena. Su draugais pasidarėm Christmas Dinner Party. Iš pradžių maniau, kad bus tiesiog pasisėdėjimas su suneštiniu maistu, bet kur tau... Britai į tokius dalykus žiūri labai rimtai. Vienas butas turi itin didelę virtuvę, gal kaip trys mano svetainės kartu sudėjus. Sunešėm daug stalų, kėdžių, butais pasidalinom grafiką dėl maisto (kiekvienas naminis patiekalas atnešamas minučių tikslumu, kad būtų dar karštas), prisipirkom vyno... Būtumėt matę stalus! Gal dvidešimt naminių patiekalų, tokių įspūdingų, kad net Martha Stewart išsižiotų, rimtai. Žinot kur būna filmuose tie paršiukai su obuoliu nasruose? Tai va, turėjom ir tokį, ir ne pirktinį, bet pačių ruoštą. Nors prie mėsytės manęs vis dar netraukia, teko išragauti begales kitų Britanijos patiekalų, jau nekalbant apie desertus. Tai buvo taaaaip netikėta, visas tas ruošimasis, kiek perdėtas rimtumas, kad viskas būtų tobula...! Niekad neįsivaizdavau, kad studentai galėtų surengti kažką tokio fancy. Ir, žinoma, pati ta atmosfera, visų šypsenos, žvakių šviesos, suknelės, smokingai, staigmenėlės po lėkštutėm, karšto vyno, cinamono ir mandarinų kvapas, kalėdinės dainos, dovanos... Daug, daug dovanų! Visai kaip viena didelė šeima (gal reiktų sakyti itin didelė, mat buvo kažkur 40-50 žmonių). Ir visi tokie šilti vienas kitam, visi šypsosi... Tai buvo kaip tik tai, ko man reikėjo, dabar nekantrauju parašyti tą paskutinį kvailą egzaminą, ir bus baigta.:) ♥