1/28/2012

cloudy


Parašiau paskutinį egzaminą, grįžau namo.. Atsisėdau prie stalo ir negalvodama atsiverčiau konspektų segtuvą. Susivokiau, nusijuokiau, užverčiau.. Ir sėdėjau taip geras penkias minutes, nežinodama, ko imtis. Kaaaip yra gera pagaliau nebesimokyti! Nors ta palengvėjimo laimė dar manęs nepasiekė, dar nesuprantu, kad jau baigta. Kai panos išsitempė mane atšvęsti su kava ir išsiilgtais lengvais pokalbiais, jaučiausi pilna jėgų. Bet grįžus įdėjau į mikrobangų krosnelę ryžius 2 minutėms, ir atisėdusi laukti prie stalo užmigau. PER. DVI. MINUTES. Turbūt pati nesupratau, kokia esu pervargusi. Tai štai, aštuntą jau buvau lovytėj, su muzika, popkornais ir blog'ais. Rytoj žadu miegoti iki pietų (jei nesugalvosiu paryčiais pašokti iš lovos ir pulti mokytis), ir pamažu pradėsiu džiaugtis gyvenimu.

Kaip gera!:))

1/26/2012

"singing in the old bars, swinging with the old stars, living for the fame"

Šiandien parėjusi (greičiau paršliaužusi) iš klaikiai išvarginusio egzamino paskendau apkabinimuose ir sveikinimuose. Pasirodo, esu paskutinė sužinojusi, kad laimėjau nuotraukų konkursą, į kurį nuotrauką siunčiau dar lapkritį (buvau visai apie jį pamiršusi, aš sugebu) ir laimėjau fotoaparatą. Vieną iš tų mažiukų, paprastučių mėgėjiškų fotoaparačiukų, bet juk negi dabar skųsiuos?:) Pravers, juolab, kad maniškis draugas dėl savo dydžio ir svorio dažniausiai būna namuose, kai netyčia jo labai prireikia. Šis bus visada po ranka, tad nė vienas prisiminimas nuo šiol nepraslys pro akis. Turbūt turėčiau šokinėti iš džiaugsmo, bet esu per daug pavargusi, kad galėčiau atsistoti nuo kėdės. Ir nors širdutėj jaučiu palengvėjimą, kad teliko vienas vienutėlis egzaminas (kuriam turiu taip staigiai pasiruošti, kad turbūt nė nespėsiu susivokti), emocijų reikšti nebemoku, vaikštau kaip užprogramuota. Vakar be proto gražus vaikinas, šiais metais baigsiantis doktorantūrą politikos ir verslo srityje bei pradėjęs itin sėkmingą karjerą, labai džentelmeniškas ir rūpestingas, turintis nepriekaištingą humoro jausmą, žavingų hobių ir idealų stilių, pakvietė mane į pasimatymą. Ir ką aš? Vau, tobulas vaikinas nori su manimi pavakarieniauti. Bet kad aš nenoriu. Rimtai, nebenoriu nieko, noriu poilsio. Daug daug daug miego, ir tos trumputės savaitėlės laisvės. Kai naktimis negaliu užmigti, kuriu tokį sąrašiuką, ką veiksiu po visko. Prirašyta pačių kvailiausių įmanomų smulkmenėlių, net nulakuoti nagai atrodo kaip šventė. Tai štai kaip gyvenu.

Baigiu nuprotėti, žinau. Bet nebedaug liko!
Bučkiai Jums.

1/18/2012

gotta gotta be down, because i want it all

Anksčiau virtuvė skambėdavo nuo mūsų juoko, o štai dabar tyliai pasiburbam, kiek liko išmokti, ir išsiskirstom. Kai pervargusi nuo mokslų nusliūkinau ten pasidaryti arbatos, pamačiau dar porą ne mažiau išsekusių veidų ir supratau, kad nėra nieko, kas pakurstytų mūsų motyvaciją susiimti. Panos pradėjo galvoti, kaip čia reikės atsigauti po egzaminų, ir aš užsiminiau apie savo vakarykštį įkvėpimą nusitrenkti kažkur toli toli nuo čia.

Praėjo dvidešimt minučių, ir mes jau turim bilietus į Milaną. Nes juk žinot mano mergaites: young, wild and free.

1/17/2012

the ocean

Noriu saulės, juoko ir vandenyno. Šviesių naktų, vėsaus vandens ir žvilgančių gyvybe akių. Smėlio po kojomis, šampano rankoje ir šviesios lengvos palaidinės, plėvesuojančios vėjyje. Dar nepradaryto lagamino, numesto kampe, ir to jausmo, kai nežinai, ką veiksi, bet žinai, kad bus nuostabu. Rankinėje gulinčios geros geros knygos ir įkrauto fotoaparato. Bridimo su suknele į bangas leidžiantis saulei, kai šypsaisi gyvenimui. Kai kiekvienai beprotiškiausiai idėjai pasakai taip, kai ant stogo šoki pagal Kings of Leon ir su kuo nors gulėdamas ant smėlio gilioj nakty skaičiuoji žvaigždes.

Manau, dar šiek tiek padirbėsiu ir eisiu pasidairyti nebrangių bilietų į bet kurį pasaulio kampelį. Kokie jie visi žavingi ir nepakartojami...!

O man tiesiog gyvybiškai reikia ištrūkti.