Pažiūrėjusios Eat Pray Love, nusprendėm nuskristi į Italiją savęs pamaitinti tikrąja ta žodžio prasme: truputėlį palaimos sielai ir daug džiaugsmo skrandžiui. Dar pirmą vakarą sėdint restorane ir mėgaujantis pirmu gyvenime Aperitivo Italiano, nelikom nepastebėtos vietinių. Per pirmas penkiolika minučių buvo perstumdyti stalai, kad prie mūsų galėtų prisijungti dar keliolika italų. Prisivaišinusi kokteiliais, apžavėta jų atvirumu ir sulaukusi kelių pasiūlymų tuoktis, nusprendžiau, kad joks google nepatars ką geriausio pamatyti Milane geriau už vietinius, tad vos man atvertus užrašų knygutės puslapį, jis ėmė sparčiai pildytis. Įpusėjus nakčiai jau turėjau jų nupieštą žemėlapį, kur be miesto įžymybių buvo pažymėti ir labiausiai pačių italų pamėgti restoranai, klubai, jaukios parduotuvėlės ir gražiausi rajonai. Visko, ką pamatėm, tikrai neišvardinsiu, bet iš to, ką atsimenu, aplankėm Accademia della belle arti di Brera (ir visą nuostabų Brera rajoną), Chiesa di Santa Maria delle Grazie, Castillo Sforzesco, Arco della Pace, Galleria Vittorio Emanuele II, Il Duomo Cattedrale, San Babila, Corso Garibaldi, Navigli, Colonne Pi San Lorenzo.. Ir vis vengdamos turistų pamėgtų vietų valgyti, sliūkinom paskui vietinius į tikrają Italiją su geriausiomis picomis, pasta, ledais, kepiniukais ir kava. Ir nors storas sniego sluoksnis nusileidus lėktuvui buvo siurprizas, nuotaikos jis nė kiek nesugadino (aš prie sniego juk pratus, o panos, jo nemačiusios keturiolika metų, spygavo iš laimės kaip vaikai:)). Ir nepaisant to, kad šaltis priversdavo paėjus porą kvartalų šmurkštelėti į kokią jaukią kavinukę, kur teko palikti nemažai pinigų, ilgainiui supratom, kad kiekvienoje iš jų atrandam kažkokį mažą stebukliuką, kažko išmokstam ir savyje papildom tą po truputį bręstantį mažą italiūkštį. Išmokom neskubant mėgautis kava ir desertu stovint, užmegzti naujas pažintis tiesiog vidury gatvės, kepti picą, kurią krosnyje užtenka palaikyti 40 sekundžių, ar ruošti kavą be lašelio vandens, vien tik iš pieno.
Ir visai nesvarbu, kad pasirinkom patį prasčiausią laiką turistauti, nes tas mažytis nuotykis buvo kaip tik tai, ko reikėjo prieš grįžtant į paskaitas.
A presto, i miei amori!;*
Kaip "skaniai" skamba tai ką papasakojai :)
ReplyDeletekaip dievinu tavo ilgus, rašytinius postus !
ReplyDeletekaip aciu!!:)
ReplyDeletemmm, Italija! taip norėčiau ten pabūti, nors ir labai labai trumpai! baltai tau pavydžiu:))
ReplyDeleteAs kaip tik neuzilgo keliauju Milanan ir netycia radau si tavo irasa. Labai skaniai susiskaite, o jau nuotrauku grazumas! :) gal dar kazko nepaminejai irase? Gal kazkokiu tipsu turi ar siaip ka butinai pamatyt reik? :) ir kur rast ta 40s pica??
ReplyDelete