she blinded me with silence, anchored here with you

21°C

Taip ir leidžiam savo dienas, nuo ryto iki vėlos nakties, visi dvidešimt kažkeli: parke ant žolės, su knygomis, kremais nuo saulės ir muzika. Kai liko vos kelios dienos, o namie, kaip žinia, su šortukais dar nepavaikščiosi, mokslai iš galvos seniai išgaravę, juk bus laiko atsigriebti. Nemoku apsakyti, koks dabar visiems chill!

house of wolves

I will follow you into the dark

they've flown in the swiftness of time

Tą popietę parke ant žolės sėdėjo septynios panelės, atsukusios nosytes į saulę. Visos nejučia niūniavo 'those were the best days of my life', nejausdamos, kaip slenka minutės ar valandos. Joms mojo mielos mergaitės, įsikibusios į tėvelių rankas, netoliese lakstė vos poros mėnesių šunytis, bejėgiškai bandydamas gaudyti voveres, o pasaulis buvo toks nežemiškai gražus. Pasigirdus ledų furgonėlio melodijai visos pakilo ir pasileido bėgti, kad po poros minučių galėtų mėgautis naminiais ledais, visai kaip prieš keliolika metų. Ta popietė buvo nepaprasta; merginų nepasiekė jokie rūpesčiai, likę už vartų į parką, ir visos negatyvios mintys skrajojo kažkur toli toli.

Ir vis dėlto, kiek daug galios turi akimirkos!

"her touch would be tender, her lips would be warm"

when you see her, say a prayer and kiss your heart goodbye

life is a highway

We went out grocery shopping... But the weather was so nice that we started simply wandering around. Came back 3 hours later with no food but lungs filled with the smell of freshly cut grass, vanilla ice-cream, flowers and that  freshness of Mr. Spring. ♥

proud to be stubborn

Pamenat, katinėliai, kai buvau kone vienintelė, pradedanti mokytis kinų nuo nulio? Kai po paskaitų lektoriai prašydavo pasilikti ir susirūpinę klausdavo, ar sugebėsiu visus pasivyti? Ir kai atsisakiau visų linksmybių ir save paskyriau mokslams dėl to juokingai nepasiekiamo tikslo?

Tenoriu pasakyti, kad niekada niekada nenuleistumėt rankų ir tikėkitumėt savim. Šiandien sužinojau, kad esu tarp 17 geriausiųjų, kurie gaus stipendiją kitiems metams Kinijoje. Va taip va.

black, white & blue

all exams passed!:)

one night only - say you don't want it

Koks gražus, saulėtas, tingus, bet tuo pačiu produktyvus pirmadienis! Šiandien turėjau pirmąjį susitikimą su tarptautinės sveikatos apsaugos specialistų atstovais dėl mano metų Kinijoje. Iki šiol viskas atrodė lyg graži graži svajonė, kažkoks tolimas sapnas... Iki pirmojo dūrio, kai pagaliau supratau, kad viskas vyksta iš tikrųjų. Šiandien tyrimams daviau tiek kraujo, su kiek turbūt išgyventų stambaus sudėjimo vaikas, o už kankynę sumokėjau tokią sumą, kad būčiau nuskridusi į Paryžių savaitgaliui. Ir tai tik pradžia. Ir vis dėlto gera; gera po truputį suvokti, kad gal viskas iš tiesų rimta. Nors kiekvieną kartą pagalvojus, kad kitais metais turėsiu palikti visus draugus ir išvažiuoti į tą tolimą, svetimą kraštą visiems metams, ima kauptis ašaros. Bet juk grįšiu. Nė nepastebėjau, kaip greit prabėgo visas laikas čia. 

Viena iš mano mergaičių ryte mane palydėjo, kad nenualpčiau (esu labai dėkinga, nes išėjus galva sukosi taip, kad teko prisėsti). Tada pamažėle nuklydom į miestą, nusiaubėm kosmetikos parduotuves ('let's make a SPA day!'), grįžusios pavalgėm, tada nuėjom į universitetą truputį padirbėti... Beveik užmigom, tad grįžom pasnausti, nusipelnėm. Ir vietoj to aš rašau Jums, haha. Bet už viską labiausiai laukiu vakaro, kai atsiversim jau primirštą užrašų knygelę su mūsų to-do list, ir imsimės dar neįvykdytų punktų. Juk liko keturios trumpos savaitėlės iki Velykų atostogų, o po jų grįžus tiek pat laiko ruošimės egzaminams. Ir viskas, baigta su mūsų pirmais metais čia. Kažkurią naktį sėdėjom ant žemės koridoriuj tarp mūsų kambarių durų ir visos tyliai pasižadėjom, kad iš likusio laiko išspausim viską. Daugiau pirmų kartų, daugiau nuotykių, daugiau visko. Nes jei ne dabar, tai niekada. 

Žinot, turiu nuojautą, kad šis pavasaris bus geriausias mano gyvenime. Tiesą sakant, tepraėjo 5 jo dienos, o jau dabar galiu pasakyti, kad niekada nebuvau laimingesnė.

;*

stylish blogger award

Labai labai ačiū Monikai, Sandrai, Ugnei, Kotrynai, Neringai, Dovilei, Veronikai, Erikai, Amandai, Miglei, Karolinai ir Simonai, iš kurių gavau šį apdovanojimą (nors niekada nesuprasiu, kodėl jis pavadintas stylish blogger, jei keliauja ne tik per mados mylėtojų rankas). Na, nesvarbu, eikim prie esmės, o ji paprasta: perleidžiu jį savo išrinktiesiems prieš tai parašiusi 7 dar negirdėtus faktus apie save. Prisipažinsiu, man prireikė poros dienų sugalvoti kažką tokio apie save, juolab, kad noriu, jog jūs galbūt šiek tiek geriau pažintumėt mano asmenybę.

1. Klaikiai nepatisitikiu savimi ir savo jėgomis (nors po truputį bandau iš to kapstytis). Atsimenu, dar mokyklos laikais būdavo, kad panikuodavau po testo, kad gausiu 5 (blogiausiu atveju gaudavau 8 ar 9). Spėju, kad buvau laikoma geeky attention whore.;D Panašiai ir dabar, jei kas nors pasako, kad esu graži, manau, kad šaiposi, jei pagiria mano kokį asmenybės bruožą, manau, kad apsimeta. Bet, kaip jau minėjau, bandau to nusikratyti!

2. Jei būnu geros nuotaikos (o dažniausiai būnu) - iš kiekvienos buitinės smulkmenos galiu pasidaryti mažytį malonų ritualą. Juk braškėmis kvepiantis kūno kremas ar plaukų kaukė gražiau tepasi skambant mėgstamiausiai dainai ir degant žvakėms, plaukai lengviau šukuojasi lovoje šokant vienais apatiniais, kava skaniau geriasi vaikščiojant lauke su kuo nors, šviečiant saulei... Už viską labiau myliu su mergaitėm naktinį ruošimąsi prieš kur nors einant: į virtuvę (neturim svetainės) prisitempiam veidrodžių, stalus nuklojam kosmetika, garsiai pasileidžiam mėgstamiausių grupių playlistus ir pusiau šokdamos ir gurkšnodamos mojitus pamažėle ruošiamės dar vienai nepamirštamai nakčiai.

3. Labiausiai žmonėse myliu spontaniškumą. Patys geriausi prisiminimai juk gimsta iš beprotiškų, netikėtai atsiradusių idėjų, nepastebėjot?:)

4. Kai einu gatve ir klausausi muzikos, pagaunu save prisimenant įvairius epizodus iš kino filmų/ muzikinių klipų/ teatro scenų/ vasaros nuotykių, o tai reiškia, kad nejučia šypsausi sau ir praeiviams (šią šalį myliu dėl to, kad visi ne tik šypsosi atgal, bet dar ir palinki geros dienos).

5. Esu baisi tinginė iki tol, kol užsibrėžiu kažką padaryti. Tada tampu net per daug užsispyrusi ir galiu dieną naktį praleisti judėdama savo tikslo link, nesvarbu, kas tai bebūtų. Norėčiau, kad man galiotų pasisakymas 'visko po truputį', bet taip nemoku - pas mane pastangų arba 0, arba 120%.

6. Jau minėjau formspring'e, kaip dievinu penkiasdešimtuosius ir viską, kas su jais susiję: knygas, filmus, muziką, madas... Juk kaip galima nemylėti dešimtmečio, per kurį žibėjo Frankas Sinatra ir keliolika mano mėgstamiausių džiazo atlikėjų, filmuose kerinčiai šypsojosi Brigitte Bardot, Jane Russel, Marlon Brando, Sophia Lauren, Lucille Ball, Audrey Hepburn, Grace Kelly, Vivian Vance, Elizabeth Tailor ar galiausiai Marilyn Monroe...? Visi jie - mano herojai ir kasdieniai įkvėpėjai. Jau nekalbu apie C. S. Lewis knygas! Ar T. Capote's Breakfast at Tiffany's, kuri praskaidrina nuotaiką kad ir blogiausią įmanomą dieną (nors pačiu mylimiausiu sielos gydytoju per amžius liks filmas Some Like It Hot). Žodžiu, galėčiau vardinti ir vardinti, prisipažinsiu, truputį įlipdama ir į šešiasdešimtuosius (ir kaip nesiklausyti Pink Floyd, Bob Dylan ar Bitlų? Nežiūrėti Breakfast at Tiffany's, Psycho ar The Birds? Neskaityti Valley of the Dolls?) Gerai, baigiu, išsiplėčiau.;> Manau, esmę pagavot.

7. Turiu silpnybę būgnininkams ir saksofonistams, haha. Rimtai. :)


Pati šį apdovanojimą noriu skirti:

-BEACH AT NIGHT, už neitin dažnas, bet už tai garantuotas dozes įkvėpimo;
-MAD INGAi, norėdama atsidėkoti už tai, kad mane nominavo pernai ir, tikiuosi, paskatindama dažniau ką brūkštelėti;
-sugar mornings, už vis sukeliamą šypseną;
-ugnė.k, už nuoširdumą įrašuose; ir
-lefetiche, už tas valandas, kurias praleidžiu pražiota burna žiūrėdama į visą tą grožį.