Šiandien pabudus užtrukau kelias minutes susivokti, kad rytoj gruodis. Kur dingo tos dienos? Savaitės?! 'Time flies when you're having fun'. Umm. What's 'fun'? Pamiršau, ką reiškia draugai, ilgi jaukūs vakarai, galų gale ir tie trumpi pasivaikščiojimai. Mokomės tiek, kad kad vietoj kiniškos arbatos pradėjom gerti importuotą Lipton - 'greičiau paruošim, sugaišim mažiau laiko, daugiau išmoksim'. Iš pradžių be proto liūdėjau, kad atkeliavau į tokią šalį, o pažinti jos kultūrai paprasčiausiai neturiu laiko, bet galiausiai ir to liūdesio neliko. Jaučiuosi kaip koks užprogramuotas robotukas, kuris nebemoka gyventi.
Bet praeitą savaitę, kai su kambarioke apie antrą nakties vis dar ruošiantis rytdienos paskaitoms iš niekur nieko pradėjom kvatotis, o po to verkti, nusprendėm spjauti į viską bent porai dienų. Lygiai pusė iš mūsų, atvykėlių, neišlaikė egzaminų ir mudvi išsigandusios pasižadėjom, kad niekada nenustosim be galo be krašto mokytis, bet šįkart rimtai susirūpinom, kad pavažiuos stogai. Vis dar užverktomis akimis nusipirkom traukinio bilietus į Šanghajų savaitgaliui, ir žinot, nesigailėjom nė akimirką. Kad ir kiek keliavau, dar nebuvau mačiusi nieko labiau gniaužiančio kvapą - visos tos šviesos, dangoraižiai, laivai, iškabos... Pasijauti lyg nematomas atomas toje sumaištyje, bet užsipildai tokiu visiško saugumo jausmu. Nemoku paaiškinti, bet turbūt ir bandyti neverta - esu tikra, kad kiekvienas jaustųsi skirtingai.
Taigi mes, prisiminusios ką reiškia turėti galimybę pusryčiauti saulėto parko kavinukėje, bastytis gatvėmis ar galų gale apsipirkinėti, grįžom į tuos nesibaigiančius darbus. Kad ir kaip buvo gera, po to gurkšnio laisvės be galo sunku pasitikti realybę. Galiu prisiekti, kad aštuoniolika valandų per parą matyti prieš save tuos pačius vadovėlius man ima sukelti fizinį skausmą. Bet šiandien supratau, kad rytoj gruodis. Gruodis! Tik pora savaičių iki egzaminų, ir viskas. Ilgos ilgėliausios atostogos, maistas, miegas... Kalėdos... Ir galiausiai Naujieji, mano vienintelis įkvėpimas nepasiduoti. Taip ir įsivaizduoju - naktis, paplūdimys, fejerverkai danguje virš Melburno ir mylimasis šalia. Jau dabar jaučiuosi kaip princesė iš Disnėjaus pasakų, belieka tik sulaukti. Bet kai laikas taip lekia, neturėtų būti labai sunku:)
Linkėjimai, katinukai. Tikiuosi laikotės gerai;*
No comments :
Post a Comment