Pagaliau sulaukiau tokio ryto, kai lauke nosį spaudžia
šaltukas, ir pirmą kartą nuo atvykimo įkvėpus nesijaučia to begalinio
užterštumo, tik išsiilgta gaiva. Viską pamažu padengia ryškūs kylančios saulės
spinduliai, tik melancholiškai tetrūksta sniego… Bet juk nerekia per daug
norėti. Viduje po ilgų mėnesių pagaliau gera, pagaliau norisi kažkam
nusišypsoti, kažkam įsikibti į parankę bėgant gatve namo iš egzamino, mintyse
pagaliau skamba muzika, o į galvą pagaliau pasibeldė mintis, kad ateina
Kalėdos. Lengva būtų jas ir praleisti, kai nematai nė vienos dekoracijos lauke,
parduotuvių vitrinos, rodos, dar nuobodesnės nei įprastai, niekas neieško
dovanų ir neniūniuoja ‘Santa Baby’... Bet pagaliau Kalėdos pasiekė ir mane, ir
ne tik jos, bet ir tas vidinis gerumas. Nežinau, kodėl paskutinius tris mėnesius
buvau kaip nesavam kaily, liūdna, ir kaip niekad nesvajojanti. Tas ištremtumo
jausmas vis pirmavo, bet pagaliau aš šypsausi! Ir nesvarbu, kad tai turbūt pats
blogiausias metas būti įkvėptai gyvenimo, kai esu pačiame egzaminų sukūryje,
bet apie ką daugiau ir begalvoti? JUK MANO LĖKTUVAS UŽ DEŠIMTIES DIENŲ :))))
Labas Greta, kaip tavo studijos vadinasi? ar tu mokaisi tieiog kinu kalba ar ir jos kultura?
ReplyDeleteChinese studies. UK didžioji dalis modulių - kalbos, nors mokausi ir istorijos, polotikos bei ekonomikos. Šiais metais vien kalbą mokaus :)
ReplyDeletesu šventėm :)
ReplyDeleteAčiū! Ir Tave :))
ReplyDelete