12/18/2012

December 18



Pagaliau sulaukiau tokio ryto, kai lauke nosį spaudžia šaltukas, ir pirmą kartą nuo atvykimo įkvėpus nesijaučia to begalinio užterštumo, tik išsiilgta gaiva. Viską pamažu padengia ryškūs kylančios saulės spinduliai, tik melancholiškai tetrūksta sniego… Bet juk nerekia per daug norėti. Viduje po ilgų mėnesių pagaliau gera, pagaliau norisi kažkam nusišypsoti, kažkam įsikibti į parankę bėgant gatve namo iš egzamino, mintyse pagaliau skamba muzika, o į galvą pagaliau pasibeldė mintis, kad ateina Kalėdos. Lengva būtų jas ir praleisti, kai nematai nė vienos dekoracijos lauke, parduotuvių vitrinos, rodos, dar nuobodesnės nei įprastai, niekas neieško dovanų ir neniūniuoja ‘Santa Baby’... Bet pagaliau Kalėdos pasiekė ir mane, ir ne tik jos, bet ir tas vidinis gerumas. Nežinau, kodėl paskutinius tris mėnesius buvau kaip nesavam kaily, liūdna, ir kaip niekad nesvajojanti. Tas ištremtumo jausmas vis pirmavo, bet pagaliau aš šypsausi! Ir nesvarbu, kad tai turbūt pats blogiausias metas būti įkvėptai gyvenimo, kai esu pačiame egzaminų sukūryje, bet apie ką daugiau ir begalvoti? JUK MANO LĖKTUVAS UŽ DEŠIMTIES DIENŲ :))))

4 comments :

  1. Labas Greta, kaip tavo studijos vadinasi? ar tu mokaisi tieiog kinu kalba ar ir jos kultura?

    ReplyDelete
  2. Chinese studies. UK didžioji dalis modulių - kalbos, nors mokausi ir istorijos, polotikos bei ekonomikos. Šiais metais vien kalbą mokaus :)

    ReplyDelete