6/08/2014

maceo parker - let's get it on


Nepaisant dar nesibaigusių egzaminų, stalas nukrautas ne konspektais, o šviežiais mėlynių keksiukais. Mintyse skamba Kernagio dainos, ir viena paskui kitą sukasi paprastutės, laimės kupinos mintys, kaip antai kokį nagų laką išsirinkti rytojui. 

Šiandien gaminau rytojaus pietus. Dviems. Pagaliau dviems. Ryt baigiasi mano 2,5 metų draugystė skaičiuojant, kiek dienų turim kartu iki kol vienas iš mūsų vėl išvažiuos. Rytoj savo meilę apkabinsiu stipriai stipriai, ir pasakysiu - išgyvenom. Baigta. :) Įsikraustom kartu į mūsų senutėlį Viktorijos laikų ir labai jau angliško tipo namą, kurį pavertėm tokiu jaukiu jaukiu, ir džiaugiamės vasara. Pasistatę molbertą sodelyje tapome, nešamės gitaras į laukus ir dainuojam iki saulėlydžio, tada išsitraukiam vyną ir kalbam apie gyvenimą. Važiuojam dviračiais prie jūros, iškylaujam draugų laive, arba tingiai vartomės lovoj ir vieną po kito žiūrim filmus su braškėmis ir kava. Planuojam ateitį, raukomės, rūpinamės, liūdim, guodžiam, tada vėl šypsomės ir rašom dainas. Apsikabinam dvi jo kates ir sode skaitom knygas. Gaminam paeiliui tai mano, tai jo šeimoms, ir kasdien bandom bent po vieną naują receptą. Paskui bėgiojam žydinčiuose parkuose. Arba spontaniškai sėdam į traukinį ir nuvažiuojam į dar neaplankytą miestą. Renkamės naują patalynę su dinozauriukais, ir persodinam numylėtas gėles. 

Laukiu tokių mažų ir nereikšmingų dalykų taip stipriai, kad nieko labiau dar nelaukiau gyvenime. Net kiti metai su disertacija ir šaltiniais kinų kalba nebegąsdina, nes žinau, kad po sunkios dienos galėsiu krist į Jo glėbį ir pagaliau nusišypsot.

Po velnių, tie metai buvo sunkiausi, bet tuo pačiu ir laimingiausi mano gyvenime. Ir jau rytoj, JAU RYTOJ jie baigsis ir mudu susikabinsim ir šį kartą jau nebepaleisim...

18 comments :

  1. Kaip džiaugiuosi dėl jūsų!!!

    ReplyDelete
  2. o ar tu dirbi kažkur? vis tik įsikraustyt į namą ir pragyvent anglijoj reikia nemažai pinigų :>

    ReplyDelete
  3. studentai mes vis dar, dirbam nebent part-time jei ką randam :) o tam name tik vienas kambarys mūsų, su draugais kartu namą nuomojamės, kaip ir visi studentai čia :)

    ReplyDelete
  4. Nebijai rutinos? Iš asmeninės patirties kalbant, draugystė per atstumą buvo sunkus dalykas, bet jai pasibaigus ir ėmus kartu (beveik) gyventi, atsirado rutina ir draugystė nebeilgai tęsėsi... Anyway, labai labai tikiuosi, kad Jums taip nebus!

    ReplyDelete
  5. Kažkaip visai nebijau. Praeitą vasarą kartu pora mėnesių gyvenom vienam nedideliam kambary, be jokio privatumo, jokios įdomios veiklos ar pažįstamų aplink, ir buvom kartu 24 val. per parą. Ir kai galiausiai jam reikėjo skrist, kūkčiojau kaip nežinau kas :D mes kažkaip sugebam viens kitam neatsibost. Tikiuos tas nepasikeis :)

    ReplyDelete
  6. Oi kaip gražiai tu rašai! Galėtum knygas rašyti, nes su mielu noru jas skaityčiau!

    ReplyDelete
  7. Kaip gera vėl skaityti tavo tinklaraštį, o kai dar tokios gražios mintys, tokios gražios gyvenimo detalės.. :)

    ReplyDelete
  8. kada naujas įrašas? :)

    ReplyDelete
  9. neužilgo! bėgioju visur, nebespėju prisėst :)

    ReplyDelete
  10. 'neužilgo'... :)

    ReplyDelete
  11. atsiprašau, apsimelavau. bet nesirašo niekaip:/

    ReplyDelete
  12. Pirmiau rašiusiam anonimui,
    Taip galima teigti, kad nė viena pora nebus kartu ilgiau, nei draugystės laiktarpį kol kartu nesusikrausto. Bet apsidairius aplink tikrai taip nėra. :)

    Rutina atsiranda visuose santykiuose, vienoke ar kitokia :) Bet tai nėra pats blogiausias dalykas :) Iš patirties sakau, kartu gyvenu 5.5 metų :) Pradžioj mokėmės buvo vienam, abu pradėjom dirbti dar kitaip, bet visada atsirada kaip prasiblaškyti, kiekvienas vakaras po darbų kitoks, pokalbiai apie ką nors kitą...

    Greta, suskaičiau labai maloniai ir linkiu sėkmės gyvenant kartu :*

    ReplyDelete
  13. Ačiū! Mes labai laimingi gyvendami kartu :) Tiesiog gera po ilgos dienos į vienas kito glėbį įkristi :}

    ReplyDelete
  14. Greta! Kaip tau sekasi? Ar dar kada grįši į blogą? :) labai pasiilgom tavęs :)

    ReplyDelete
  15. Hey!! Aaaa, maniau, kad niekas čia nebesilanko! Kaip smagu :) Ačiū, sekasi gerai, o ir apie blogą vis dažniau pagalvoju... Tik manau, kad nebeišeitų man jo prikelti po tiek laiko, skaitytojų neliko. Gal reiks nuo nulio kur pradėti... O gal tiesiog pasiduoti, nes nebekeliauju tiek, ir šiaip, nelabai turiu ko įdomaus pasidalinti :( Matysim :)

    ReplyDelete
  16. Jei sugalvosi vis tik grįžti į blogą,tavęs tikrai lauks kad ir saujelė skaitytojų :) (taip,tai paskatinimas retkarčiais mus,skaitytojus,pradžiuginti savo įrašais :D)

    ReplyDelete
  17. o ir nebekeliavimas nėra priežastis neberašyti blog'an! tavo visi įrašai mums labai patiko - tiek buitiniai, tiek nuotraukų, tiek visokie kitokie :) grįžk!!

    ReplyDelete