"worls-losers and world-forsakers, on whom the pale moon gleams"

Surinkim akimirkas. Visas visas, kurios per pastarąsias kelias dienas nors milisekundę atrodė stebuklingos. Kvėpuokim jomis, išgyvenkim jas vėl. Žinot, kaip tai gali būti sunku? Vis vaikštom nuleidę akis, šypsena nuo lūpų dingsta greičiau, nei kas ją pamatė, viską keičiantis žodis pasimeta ilgame sakinyje, o magija išgaruoja. Vis maniau, kad buitis didžiausias žmogaus priešas. "Svarbūs" dalykai. Gyvenam vien jais, nesusimątydami, kiek daug praleidžiam. Gal dėl to mane vis žavi dienoraščiai, nes vartant senus senus puslapius matai ne tai, kokį pažymį gavai tą dieną, o tai, kas privertė nusišypsoti. Kažkas mažo ir iš pažiūros nereikšmingo. Pamiršto. Ir šypsaisi vėl. Pabūkim visi kolekcionieriais, pasidžiaukim mažais dalykais. Užrašykim juos - nežiūrėkit į mane, dalintis nebūtina. Kad ir per naktį, vieną vienintelę naktį, nutinka tiek daug visko! Nors paprastasis (taip vadinu savęs nepriskiriančius svajotojams) pasakytų, kad tai buvo visiškai įprasta gegužės pirmosios naktis, nelabai tesiskirianti nuo kitų naktų lėbaujant su draugais, pabandykit pasiklausyti, ar tam pritaria širdutė. Juk ji ėmė plakti trigubai greičiau, kai prie draugės droviai priėjo jai patinkantis vaikinas, ir supratai, kad džiaugiesi turbūt labiau už ją. Arba, ar akys pastebėjo, kaip ryškiai švietė žvaigždės nuo universiteto stogo? Ir kaip tai nakčiai tiko į vyną kapsintys pavieniai lietaus lašai. Kaip mylimasis paleido ranką vien tam, kad galėtų pirštais braukti per gitaros stygas, tyliai dainuodamas tavo mėgstamiausią dainą. O ryte tavo plaukai kvepia juo. Kaip draugė ant to paties stogo lengvai sukosi pavėjui, repetuodama savo baleto rečitalį, o jos siluetas mėnulio fone atrodė kaip mažytės dailios fėjos. Kaip prieš užmiegant susiraitei lovoje ir stebėjai, kaip jo rankose vien tau žybsi saksofonas, o džiazas, juodi marškiniai ir naktis taip tiko vienas kitam, kad, rodos, buvo sukurti būti kartu.

Kai visi tie 'dideli ir svarbūs' dalykai nelepina, kai, atrodo, užklumpa tas juodasis periodas, tiesiog surinkim akimirkas. Kartais patys mažiausi dalykai tampa visu kuo svarbiausiu. 

Išdrįskim pamatyti, įsiklausyti, pajausti. Žinau, nelengva, ir galit juoktis, kad norit.
Bet mums, svajotojams, lengviau.