boat ride in Yangtze

1 suitcase, 3 planes and 7674 kilometres

escape

John Martyn - Solid Air

The perfect weather to snuggle up cosily with my cat and a good book :) I missed such nights!

'But you and I now/ We can be alright/ Just hold on to what you know is true'

Besileidžianti saulė atkakliai veržėsi pro vienintelį  tarpelį traukinio lango užuolaidose, ir nurimo tik padengusi jos petį skaudžiai auksine spalva. Ji riedėjo namo iš dar vieno mažyčio vasaros nuotykio - akys užmerktos, galva atlošta, o lūpų kampučiai nors ir atpalaiduoti, akivaizdžiai matėsi, kad jie nevalingai kilo aukštyn. Ji buvo be proto laiminga, ir pati gerai nežinojo kodėl. Tą akimirką didžiulis ją supantis chaosas atrodė toks paprastas paprastas. Ji jautė, kad istorija kartojasi, ir galvojo apie tą pačią būseną lygiai prieš metus. Na, ne visai tą pačią - su daug daugiau baimės ir nežinomybės, ir galbūt to vaikiško nekantrumo. Dabar ji žinojo, kad jos laukia nuostabūs dalykai, kurių bijoti nereikia. Kad ir kokie jie dideli ir bauginantys, tereikia juos įsileisti į save, leisti jiems save tobulinti, jiems nesipriešinti - juk tik taip ir tampama savimi. Praėję metai ją pakeitė neatpažįstamai, ir ji jau žinojo, kad ateinantys pakeis dar labiau. Tą vakarą traukinyje ji nusprendė to nebijoti - nėra prasmės. Kas bus, tas bus, galų gale tai tiesiog viena didelė investicija į save.

Su tokiomis mintimis ji riedėjo namo, na, į vieną iš tų kelių jaukių vietų, kurias ji vadino namais. Dabar jos širdutė priklausė keliems pasaulio kampeliams, ir staiga ji suprato, kad visai nebebijo atverti ją dar vienam.

I'll miss you so

instant love

One for sorrow, two for joy, three for a girl, four for a boy, five for silver, six for gold, seven for a secret never to be told, eight for a wish, nine for a kiss, ten for a bird you must not miss! Oh how I miss counting magpies with you. ♥

where trouble melts like lemon drops, high above the chimney tops

bilberries

G7

It feels so amazing to be as lazy as I can! If you were wondering, I'm still alive - wandering pointlessly at nights, taking naps in my garden house, eating in the balcony (I'm kind of forced to since it's the only clean place at home as we're renovating, but I really can't complain!), riding bikes, having film nights with my BFF, driving to new places, reading Dostoevsky, checking out different lakes and simply doing nothing, guilt-free. Yum!:)

"if you're going my way, I wanna drive it all night long"

What an amazing evening I had today! BFF, lake, picnic and long (inspiring!) talks about life... I thought it couldn't get any better. Hah, some hours later we found ourselves in a car, with a rainstorm outside and floods all around us, laughing and singing our hearts out to our summers' playlist. Best drive I've ever had, seriously.

wine, balcony, moonlight... summertime

T.V. Carpio - I Want to Hold Your Hand

Vakar širdutė dužo į tūkstančius mažų gabalėlių, kurių, atrodo, niekuomet visų nebesurinksiu. Pasakiau sudie likusiems draugams, savo mergaitėms, savo berniukui, savo namams, savo miestui... Jaučiuosi lyg palikusi save ten, visą savo sielą, visas mintis, jausmus... Grįžau tokia tuščia tuščia, lyg apleistas ant smėlio gulintis kiautas, kuriame kadaise kažkas gyveno. Nežinau, ar esu kada stipriau verkusi, ar esu kada buvusi labiau išsekusi. Taip, nuostabu pagaliau pamatyti išsiilgtus veidus, įkelti koją į tą senąjį gyvenimą ir prisiminti, kaip viskas buvo iki tol. Žinau, kad pamažėle į jį įsivažiuosiu ir apsiprasiu, bet taip pat žinau, kad ne iš karto. Tas mažytis skaičiukas ant riešo ar prie apyrankės tvirtai prisegtas graviruotas gitaros plektras vis primena, kad praėję metai nebuvo tiesiog nuostabus sapnas, jie tarsi šaukte šaukia, kokia turiu būti dėkinga už viską, ką patyriau.

Pasiilgsiu Jo. Tų kavos skonio lūpų, tvirtų rankų, didžiausio jo megztinio ant mano pečių ir saksofono lopšinių. Pirštų tarp mano plaukų, pusryčių į lovą ir bučinių į kaktą. Slampinėjimo po namus jo marškinėliuose, skaitymo parke susiraičius jo glėby ir vakarienių gaminimo gurkšnojant vyną ir klausantis džiazo. Rytinės barzdos, švelniai dreskiančios mano kaklą ir tų rytų, kai jis išjungdavo žadintuvą ir vietoj jo pradėdavo tylutėliai groti gitara, kad dar prieš pramerkdama akis pradėčiau šypsotis. Netikėtų pakštelėjimų į skruostą, einant gatve, ir pakuždomis į ausį ištartų 'morning, lovely'. Nuoširdumo akyse, kai bučiuodamas iškeldavo mane į orą sakydamas 'I missed you', nesvarbu, kad matė vakar. Jo skintų lauko gėlių ant mano stalo ir bučinių lietuje.

Pasiilgsiu ilgų sėdėjimų starbuckse su panelėm, kalbant apie politiką ir knygas, apie aukštakulnius ir keliones, apie vaikinus ir muziką. Pasiilgsiu mūsų karštų keksiukų pusryčiams, salotų pietums parke ir to dieviškai skanaus mūsų firminio ispaniškojo patiekalo vakarienei, kuriam taip ir nesugalvojom pavadinimo. Filmų naktų ir rytinių bėgiojimų, daug juoko ir trupučio ašarų, vakarų prieš einant out, kai visa gerkle dainuodavom Mr. Brightside gurkšnodamos vyną ar mojitus. Šypsenų, patiriant vis ką nors naujo, ir bandomo sulaikyti juoko, policijos pareigūnams duodant paskaitą už grožėjimąsi miestu tam neleistinose vietose. Visų mažų ritualų, tradicijų ir nerašytų taisyklių, kurias turėjom ir kurių šventai laikėmės. Kelionių po Angliją ar nuotykių Italijoje. Visų gėdingų mažų momentų, iš kurių juokdavomės iki ašarų.

Pasiilgsiu ir kitų draugų ir to šeimos jausmo. Tų naktų, kai pakeliui kur nors visi vaikinai eidavo priekyje, savo tobulais  balsais atlikdami Bitlų dainas ar grįžę improvizuodavo gitaromis. Pasiilgsiu maisto gaminimo keturiasdešimčiai žmonių, pasiilgsiu gimtadienių šventimo kone kas savaitę, pasiilgsiu mūsų nuotykių. Visų beprotiškų idėjų, kaip antai išsinešti i kiemą patalus ir visiems drauge nusnausti ant žolės po langais, susiplėšant džinsus lipti ant stogų ar keliasdešimčiai žmonių bėgti iš paskaitų vien tam, kad drauge su visais botanikos sode suvalgyti po porciją ledų.

Ir kad ir kaip kvailai viskas skamba, man tai buvo nuostabus ir įkvepiantis magiškas nuotykis. Žinau, kad grįšiu po metų, ir žinau, kad jie praskries dar greičiau nei šie, bet visgi truputį skauda. Ne, ne truputį. Skauda nežmoniškai, bet laimei, jau tuoj tuoj apkabinsiu geriausią draugę ir mamą, ir truputį palengvės. Liūdesys pamažu pasitrauks, ir liks tik ta didžiulė šiluma širdutėj.

O aš grįžtu pas Jus pasidžiaugti lietuviška vasara.:)

full English

I had such a lovely morning today! We all (20? 30?) decided to have breakfast together, and not some simple breakfast, but full English!:) There were like 10 meals altogether and everything was incredibly delicious. Uh and so filling! I think we had enough food for the whole day. We collected a couple of quids from everyone to pay for the food (a bit more than needed, actually) so that there would be some money left for the charity, we decided to give it to the Children's Hospital. I can't describe how nice it felt, having the Charity Brunch with everyone, cooking, eating and even cleaning up. Like this one big family for the very last time:)

let's wander as far as the eye can see

Fleet Foxes - Tiger Mountain Peasant Song

Tomis valandomis, kai nereikia ko nors apkabinti paskutinį kartą, kai šiaip ne taip sulaikom ašaras ir apsimetam stipriais, einam lauk po mažą truputuką pažinti dar nematytų gatvelių, pastatų ir rajonų. Tolyn ir tolyn, kokio visgi dydžio miestas ir kiek mažai laiko! Prieš kelias dienas nuklydom į nerealų rajoną, pasijaučiau lyg pasakoj: aukštos senos akmeninės tvoros, atskiriančios medžius ir upelius nuo siaurų grįstų gatvelių, tobulai prižiūrėtos senovinės mansardos, plotai žalių laukų su gražiausiomis dar nematytomis gėlėmis, upė, palei kurią einant galima rasti net krioklių, ištisi kilometrai parkų, ir viskas taip be proto gražu! Visai kaip iš knygų apie septniasdešimtųjų vasaras užmiesčiuose. Tik orai nedžiugina, dangus tarsi liūdi su visais. Kad ir kiek nuotykių patiriam, šypsotis darosi vis sunkiau ir sunkiau... Beveik norisi kuo greičiau grįžti ir pagreitinti kančias.

Nežinau, kaip išgyvensiu be visko: be mergaičių, be namų, be meilės, be tos visiškos laisvės... Keistas jausmas, kai esi laimingas, bet žinai, kad tuoj tuoj labai skaudės.

make sure to pick the best places to say goodbye

Mountains O' Things

Tą naktį į jos duris kažkas tyliai tyliai pabeldė. Ji nemiegojo, negalėjo nė pagalvoti apie miegą. Atidarius duris už jų pasirodė kambariokės veidas, iki skausmo mylima jos šypsena, kuri šįkart buvo liūdna. Nereikėjo žodžių, kad abi suprastų, kaip kita jaučiasi, nebūtų reikėję ir tų ašarų, jei tik kas jas galėtų valdyti. Sėdėjo jos ant žemės, klausydamosis Tracy Chapman, ir abi galvojo apie tą paskutinį "sudie". Apie viską, kas nutiko, ir viską, kas dar turėjo nutikti; kas buvo planuose, bet kam taip ir neliko laiko... Apie praeitį ir klaidas, apie ateitį ir jausmus. Apie tai, kaip iš tiesų baisu yra pamilti, bet kvaila nuo to bėgti, apie tai, kaip vis daugiau juoko dabar atneš vis daugiau ašarų ateity. Užgesus paskutinei žvakei jau buvo šviesu, ašaros nudžiūvusios, bet rankos vis dar tvirtai tvirtai sukabintos.

Kad ir kokia liūdna, ji buvo laiminga; keistai, melancholiškai ir šiek tiek skaudžiai laiminga.

when it's about to rain