moon river

Išėjusi iš paskaitos ji ėmė šypsotis, nes jautėsi tokia lengva ir kažkuo nežemiška. Krito smulkutė dulksna, plaukuose besipinanti su saulės spinduliais ir vėjo gūsiais, nuo jos riešo sklido silpnas kvepalų aromatas, kuris idealiai tiko tai akimirkai, o dangų puošė didžiulė ryški vaivorykštė, gaubianti visą miestą. Namo ji neskubėjo, čia ji niekada niekur neskuba, tik koja už kojos keliauja per naują dieną, stengdamasi nepraleisti nė vienos malonios smulkmenos, kurią ji dovanoja. Ji vis klausė savęs, kuo jai taip patinka ši vieta, ir vis nerado tinkamų žodžių, tarsi tai būtų pats natūraliausias dalykas pasaulyje. Ši aplinka sėdo jos širdutėje taip pat lengvai, kaip oras jos plaučiuose. Tai buvo kažkas, be ko ji neišgyventų.

Pamažu ji skendo savo mintyse, kol grotuve persijungė daina. Frankas Sinatra. Tą akimirką pradėjo stipriai stipriai lyti, ir ji nejučia ėmė suktis tarp ledinių lašų ir šiltučių spindulių. Negalvojo, kaip atrodė, negalvojo, kur yra, tiesiog pasidavė muzikai ir netikėtai liūčiai, kurios tiko viena kitai kaip kartais vienas kitam tinka du žmonės. Ji pajuto kažkieno šiltą delną ant savo pirštų. Jai į akis žvelgė nepažįstamasis, be galo žaviai, su tuo neapčiuopiamu krisleliu jaukumo. Jis paėmė vieną ausinę ir pradėjo klausytis, po kelių akimirkų ir tyliai tyliai dainuoti. Jie ėmė šokti lietuje, tiesiog vidury gatvės. Praeiviai šypsojosi, o pasaulis sustojo.