pink floyd - high hopes

Žinot tą jausmą, kai širdutėj gera? Kažkaip ramu, saugu ir šilta. Vakar nusipirkau bilietą namo, kokia palaima yra žinoti, kad, nors ir labai negreit, apkabinsiu mamą ir tvirtai įsikibsiu geriausios draugės ranką, kai gastroliuosime apsnigtomis gatvėmis su kumštinėmis pirštinėmis ir kava. Mokytis sunku, labai labai labai sunku, ypač kai nesu pratusi būti blogiausiųjų tarpe. Bet juk žinau savo charakterį, šitaip lengvai niekada nepasiduodu. Juolab, kai visa kita lyg ir sekasi. Mergaitės bute jau spėjo tapti labai artimos, gerai sutariu su kursiokais, žinau, kur galiu gauti pagalbą atliekant namų darbų užduotis, o su ja ir didžiulį naminio tiramisu gabalą (pagamintą vaikino!:))). Vaikinai rodo man dėmesį, tokį atsargų, džentelmenišką. Nesu labai prie to pratusi, bet nieko nėra maloniau, kai vaikinas nėra per daug savimi pasitikintis ir įžūlus. Kuo toliau gyvenu šiame mieste, tuo labiau jį myliu, jaučiuosi jame sava. Visi tokie be galo šilti, visi šypsosi, siūlo kavos, moko įvairiausių dalykų, kviečia vakarienės, siūlo eiti pasitikti saulės, surengti pikniką ketvirtą ryto... Gera. Paprasčiausiai gera.

Po trijų dienų lėbavimų nusprendėm sekmadienį praleisti ramiai, tad (žinoma po to, kai išsėdėjau daug ilgų valandų prie knygų) prisigaminom maisto, apsirūpinom popcornais, šokom į naktinukus ir pasidarėm filmų vakarą. Po jo iki kokių trijų klausiausi Stingo, nes negalėjau užmigti, o pagaliau užmigus šoką įvarė gaisro sirena. 6 valandą ryto kažkas sumanė surengti pratybas, tad susisupę į antklodes, žiovaudami ir susivėlę, šlepsėjome į kiemą. Grįžus užmigti nesisekė, tad pasidariau kavos ir su vienu vaikinu klausiausi roko grupių. Muzika kažkaip stebuklingai pakeitė miegą, nes jaučiuosi tokia pailsėjusi ir atsigavusi. Nors vis tiek negaliu sulaukti, kai galėsiu pagaliau išmiegoti kokias 10 valandų be jokių trukdžių. Turiu nuojautą, kad šiandien jau pasiseks. Mmm.

Mur;*