8/28/2012

never change, Nanjing!

Taip ir gyvenu - keliauju, ragauju ir šypsausi. Dažnokai suraukiu nosytę, bet prie pūvančių konteinerių ir nuotekų kvapo manau tuoj priprasiu. Nebesistebiu, matydama penkiasdešimties aukštų prabangiausią stiklinį dangoraižį, o šalia jo - sukiužusią trobelę be langų, prie kurios senukas vienais apatiniais išdarinėja žuvis. Nebekreipiu dėmesio į, rodos, ant galvos važiuojančius automobilius, mopedus ir dviračius, visus pypsėjimus ir rėkimus. Vietoj to kartu su kitais pėsčiaisiais šaukiu vairuotojams atgal ir drąsiai žengiu pirmyn - jie niekada tavęs nepalies, net jei sustos už centimetro nuo tavo šono. Įpratau be telefono ar piniginės saugoti ir, pavyzdžiui, vardinius apatinius - pasirodo, skalbykloje jų tuoj pat nelieka :) Žodį po žodžio pakeitė sakiniai kinų kalba - po truputį imu priprasti ir visai nebebijau kalbėti. Aplinkiniai, kad ir, atrodytų, piktai ir grasinančiai šaukia tau į veidą, įsiklausius supranti, kad giria tavo 'neišmatuojamą' grožį ar linki geros dienos. Galvoje vis dar nesiderina prekių (ir ypač maisto!) kainos, juk kaip galima  sočiai ir dieviškai skaniai pavalgyti už 2(maždaug litą), o užsinorėjus kavos, susirasti 'prabangų vakarietiškąjį' Starbucks ir už frappe sumokėti 33? Ištaigingame vietos restorane pavalgai trijų patiekalų vakarienę triskart pigiau nei sumokėtum McDonalds, ir vien dėl to, kad tai 'vakariečių mėgstama vieta'. Akyse nesutelpa visos parduotuvės; nuo tokių, kur už centus gali apsirengti nuo galvos iki kojų, iki tokių, kur įleidžia tik visuomenėje užimančius aukščiausiąją padėtį, na, ir žinoma mus, 'gražiuosius ir turtinguosius žmones iš vakarų'. Miestas didžiulis, bet tarp 9 milijonų žmonių kažkaip sugebu nepasiklysti, kad ir kaip toli atsiduriu. Iš nesusipratimų juokiuosi, ir stengiuosi pasidžiaugti smulkmenomis - Kinijoje negali sau leisti būti išlepintam. Pradėjus skaičiuoti jos trūkumus, turbūt nebūtų galo, bet juk tokia pat, jei tik ne dar didesnė, galybė ir privalumų. Tai ne pirma Azijos šalis, kurioje matau tokį kontrastą, tad galbūt buvau nejučia tam pasiruošusi? Et, nors ką ten ruoštis, gyveni ir mėgaujiesi :)

11 comments :

  1. labai diziuojuosi tavim ir apskritai tokiais zmonemis, kurie nepabugsta is gyvenimo pasiimti tokiu galimybiu - taip ir gimsta idomiausios istorijos :)dziaugiuosi uz tave - kaip matau, ten tikrai gerai leidi laika :)

    ReplyDelete
  2. beje, idomus pasirode tas vakarieciu garbinimas...keista kazkaip;D

    ReplyDelete
  3. Kai jų tokia populiacija, mes jiem kaip kokie išrinktieji;D Labai stengiasi kopijuoti visais įmanomais būdais, net veido kremą sunkiai be balinimo priemonių rasi;D panelės nosytes operuojasi ir panašiai;/

    ReplyDelete
  4. saunuole tikrai tu, smagu skaityti ispudzius:) o Azija tai tikrai lyg koks kontrastu zemynas... man kas labai zavu, kad zmones nepaisant to, kaip gyvena, ar labai vargingai ar maudosi prabangoje, kazkodel jie atrodo visi laimingi. matyt, religija, kultura kitokia savo dave vis tiek, nors jie daug ka is musu kopijuoti stengiasi, mums irgi tikrai butu ne pro sali si bei ta nukopijuoti is ju;}

    ReplyDelete
  5. beje, nuostabios nuotraukos!!

    ReplyDelete
  6. Dziaugiuosi del taves! :) Beje, kuriame mieste esi?

    ReplyDelete
  7. Nanjing'e :) jo, zmones cia visiskai kitokie! labai labai idomi ta ju kultura;}

    ReplyDelete
  8. aš tai nieko naujo nepasakysiu, tik, kaip ir kitos komentavusios, pasidžiaugsiu dėl tavęs :) keista didžiuotis visiškai nepažįstamu žmogumi, bet juk tikrai to nusipelnei :))

    ReplyDelete
  9. Šaunuolė! Ar įmanoma Kinijoj be kinų kalbos susigaudyt? Nes Kinija ir Japonija yra mano 'must visit' sąraše :D

    ReplyDelete
  10. labai norint viskas įmanoma! labai linkiu kada nuvažiuot :)

    ReplyDelete