11/24/2011

swing a little

Po mažytį truputuką laidojau savo socialinį gyvenimą, praleisdavau daugiau ir daugiau... Vakar supratau, kad aš jo galutinai atsisakau, bent jau iki semestro pabaigos. Mat turiu tikslą, tokį labai nepasiekiamą, bet noriu bandyti... Turiu bandyti. 

Matot, patys patys geriausi studentai (iki kurių man toli kaip iki mėnulio, bet ne esmė) turi galimybę gauti stipendiją kitiems metams (tiems, kas dar nežino, galiu pasakyti, kad kitais metais gyvensiu ir mokysiuos Kinijoje). Dabar atrodo tiesiog juokingai neįmanoma patekti tarp laimingųjų, bet nusprendžiau, kad bandyti verta. Juk ant kortos viso labo keliasdešimt tūkstančių, jei net nepabandyčiau, negalėčiau pažiūrėti tėvams į akis. Taigi, sudie vakarėliai, sudie pub'ai, sudie lėbavimai, sudie bastymaisi... Tikiuosi, kad galbūt bus verta.

Sakyčiau, kad skauda širdį, bet kad nelabai. Vis dar leisiu sau vėlyvus trečiadienio vakarus Revolución de Cuba, mano mėgstamiausioje vietoje visame pasaulyje (prisiekiu, visą gyvenimą svajojau apie kažką panašaus, tad įsivaizduokit mano veidą, kai pirmą kartą įžengiau pro duris). Gyva džiazo ar lotynų muzika, pritemdytos šviesos, medžio grindys, skaniausiai paruošti kokteiliai (ypač mano du mylimieji, Mojito ar Cuba Libre), aukštakulniai, klasikinės suknelės, raudonos lūpos, smokingai, lindihopo, svingo, salsos pamokos, tarp stalelių besisukiojantys profesionalūs šokėjai, priverčiantys išsižioti, ir jaukumas, šiek tiek dvelkiantis prabanga. Su draugais einam ten kiekvieną trečiadienį (tik tada būna šokių pamokos, o ir kokteiliai šiek tiek pigesni, kitomis dienomis jų tiesiog neįpirktume, ten žiaaauriai brangu;/), visi susitvarkom, pasitempiam ir poromis susikabinę už parankių išdidžiai judam gatve link vietos, paskendusios lotynų ritmuose. Man tokie vakarai milijoną kartų geriau už visus tuos tūsus, tad jaučiuos tiesiog palaiminta, kad yra tokia vieta, o ir ne bet kur, bet prie pat mano namų. Tikiuosi, tas stebuklingas trečiadienis įkraus mane visai savaitei, nes likę vakarai bus praleisti prie knygų.



;*

9 comments :

  1. O kur tu mokaisi? Ir ka, jei nepaslaptis...

    ReplyDelete
  2. Kinijoje??? ;o Ohoho!
    Linkiu tau kuo didžiausios sėkmės siekiant tikslo ir tikiuosi, kad tau pavyks! :)

    ReplyDelete
  3. Anonime, studijuoju kinų kalbą, The University of Sheffield.
    M., ačiū!;}

    ReplyDelete
  4. sokiai apskritai kazkaip zavi. kartais manes dabar klausia, kaip as galiu nuo ryto iki vakaro nebut namie, mat is paskaitu dazniausiai lekiu iskart i sokius ir na nezinau, man jie taip padeda atsipalaiduot nors ir sunku viska spet ir derint. socialinis gyvenimas ir mano siek tiek apmires palyginti su ankstesniais laikais bet tikriausiai tik iki tol kol tiesiog priprasiu prie naujo gyvenimo budo.

    ReplyDelete
  5. ps sekmes siekiant tos stipendijos!!

    ReplyDelete
  6. tikrai kad wooow. Kinija! sėkmės tau dar kartą:)

    ReplyDelete
  7. Kotryna, aciu! O sokiai tai is tikro ziauriai atpalaiduoja, fiziskai issikrauni, bet pasikrauni emociskai;D
    Karolina, aciu!!;*

    ReplyDelete
  8. joo, mano irgi visada svajoniu vieta buvo kazkas panasaus - na, latino muzika, seksualus sokiai, madingi kokteiliai ir pan;D pavydziu!;)

    ReplyDelete